Pirmasis rytas Vengrijos sostinėje. Puikiai išsimiegojęs griebiu kuprinę, įsimetu užkąsti, pasiimu reikalingiausius daiktus ir keliauju link Dunojaus. Šiandieną buvau suplanavęs aplankyti visą „Buda“ pusę. Iš tikrųjų tuo mane ir žavėjo Budapeštas – viena pusė kalnuota (Buda), kita kur kas lygesnė (Pest).

Kirtęs įspūdingąjį Chain Bridge aš jau kitoje upės pusėje. Čia pat ilgiausia žmonių eilė prie funikulieriaus, kuris žmones kelia į viršų, link Budos pilies ir Žvejų bastiono. Aš dažniausiai tokiais „malonumais“ nesinaudoju, todėl pradedu kopti savomis jėgomis. Siūlyčiau tai daryti ir jums, kadangi toks lipimas visada būna malonus – viską atperka vaizdai, kaina. Vieni sutikti žmonės net palaikė mane Vengrijos kareiviu, mat buvau užsidėjęs kareiviškų raštų kelnes. Po 10-15 minučių aš jau viršuje. Griebiu visus lobius ir grožiuosi nuostabiais Budapešto vaizdais. Nuo čia atsiveria puikūs vaizdai į Pest miesto pusę, prieš jūsų akis visu gražumu atsiskleidžia Budapešto Parlamentas. Kažkur tolumoje puikiai matosi išlindę Šv. Stepono bazilikos bokštai ir didingas kupolas. Čia pat stovi įspūdingo didumo Budos pilis (Budai Vár). Dabar čia veikia įvairūs muziejai, sukaupę vertingas kolekcijas – Nacionalinė galerija, Budapešto istorijos muziejus, Šiuolaikinės dailės muziejus, Nacionalinė biblioteka. Pavaikščiojęs aplink ir pasigrožėjęs vienais didžiausių rūmų Europoje, pajudėjau lėtu žingsniu link Žvejų bastiono (Halászbástya). Naršyti mažomis gatvelėmis iš pietinės kalvos pusės į rytinę buvo tikrai malonu. Daug mažų kavinių, gražūs vaizdai. Vaikščiodamas išlendu prie vienos iš gražiausių bažnyčių, kurias teko išvysti savo akimis – Mátyáso bažnyčia (Mátyás Templom). Bažnyčia pastatyta XIII amžiuje, o tiksliau 1015 metais, tačiau dabartinė objekto išvaizda – XIX amžiaus restauravimo rezultatas. Tai buvo antra pagal dydį bažnyčia Viduramžių Budoje ir septinta pagal dydį Viduramžių Vengrijos Karalystėje. Labiausiai įsiminė bažnyčios stilius. Mažos detalės, skirtingi vitražai. Apžiūrėjęs bažnyčia, suprantu, kad pasiekiau Žvejų bastioną. Turbūt labiausiai populiari ši lankytina vieta yra dėl galimybės apžvelgti miesto panoramą. Tad kaip ir nuo Budos pilies, taip ir čia sustoju akimirką ir stebiuosi Budapešto grožiu. Žvejų bastionas yra sudarytas iš septynių bokštų – kiekvienas jų simbolizuoja vieną iš 7 magijarų genčių, atvykusių į Vengriją 896 metais.

Pasigrožėjęs vaizdu iš aukštai, nusprendžiau leistis žemyn. Eidamas pagriebiau gana daug „GeoCaching“ lobių, to pasekoje atrandu nuostabių vietų. Grįžęs prie upės, patraukiau link sekančios kalvos – Gelerto (Gellért Hegy). Įveikęs pagrindinį atstumą, sustoju atsikvėpti ir pavalgyti. Sėdėdamas šalia upės pastebiu, kad gyvenimas Budapešte labai intensyvus. Už nugaros kas 10 minučių pravažiuoja tramvajus, prieš akis kas kelias minutes prabėga sportuojantis vengras arba dviratį minantis žmogus. Žodžiu triukšmo aplink daug. Tačiau visi šypsosi, visi laimingi. Pailsėjęs ir pavalgęs pradedu lipti į Gelerto kalvą. Tik pradėjus lipti prieš mano akis išdygsta krioklys, kurio vanduo taško man į veidą. Užlipus kiek aukščiau, randu paminklą skirtą Šv. Gelertui (Szent Gellért Emlékmű). Tai didelė, bronzinė statula Gelerui pagerbti, kuris buvo vyskupas, skleidęs krikščionybę. Vyskupui skirtas paminklas matomas visame Budapešte, ypač naktį, kai jis apšviečiamas. Gelerto kalvose daugybė vietų kur galima atsipūsti – daug parkų, takelių, medžių, krūmų. Šioje teritorijoje praleidžiu ganėtinai ilgą laiką, nes lobių buvo tikrai daug. Apėjęs beveik visą kalvą supratau, kad neaplankiau pagrindinės šios kalvos vietos – tai Budapešto Laisvės statulos (Szabadság Szobor), kuri pastatyta pačioje šios kalvos viršūnėje. Tai milžiniška ir įspūdinga statula, nuo kurios prieigų atsiveria dar įspūdingesnė panorama. Prieš mano akis buvo visas Budapeštas. Puikiai matėsi ir Buda pilis su Žvejų bastiono, taip pat Parlamentas ir kt. Turėjau sustoti, atsikvėpti ir pasigrožėti nuostabiais vaizdais. Nusprendžiau, kad būtinai čia grįšiu dar ir naktį.

Nulipęs apačioje kirtau „Liberty Bridge“. Šioje vietoje nustebino Budapešto jaunimas. Šie užsilipę ant tilto gijų skaito knygas, kalbasi, gurkšnoja alų. Truputi pasirodė keista, nes už nugaros jiems amžinai zuja automobiliai, prieš akis vaikšto šimtai žmonių. O taip pat gijos tikrai atrodė ne tokios, ant kurių malonu sėdėti. Perėjęs tiltą, grįžtu link Chain tilto palei upę. Prieinu Greshemo rūmus (Gresham Palota). Antrojo pasaulinio karo metais šių rūmų prabanga mėgavosi sovietų armijos karininkai, galiausiai komunistų valdymo metais buvo paversti bendrabučiu. Šaliai tapus demokratine valstybe rūmai grąžinti Budapešto miestui, vėliau privatizuoti „Four Season hotel“ viešbučių tinklui. Naujieji šeimininkai rūmus restauravo pagal pirminį projektą. Šiuo metu juose įkurtas prabangus 5 žvaigždučių viešbutis. Nuo čia jau pažįstamos gatvės. Prasilenkiu su jau matyta bazilika, Operos teatru. Galiausiai užbėgu į kebabinę, kurioje kebabai nelabai skanūs, tačiau kaina visai patraukli. Užeinu į parduotuvę, nusiperku maisto vakarienei ir grįžtu namo.

Ši diena Budapešte buvo tikrai įdomi. Išnaršiau begale daug Buda miesto pusės gatvelių, pamačiau lankomiausius Budapešto objektus, radau labai daug lobių. Rytojui buvo suplanavęs kelionę į pagrindinį miesto parką. Apie jį daugiau jau kitoje įspūdžių dalyje.