Per visus klajonių metus, mane visada traukė savo gamta ir grožiu pasižyminčios šalys. Taip šią vasarą atsidūriau ugnies ir ledo žemėje Islandijoje. Islandija yra nuostabaus grožio ir neįtikėtinų kontrastų šalis. Ji užburia, priverčia atsipalaiduoti, pamiršti pasaulio rūpesčius ir kasdieninę rutiną. Sunku aprašyti jausmą, kurį patiriu kaskart žiūrėdamas į žemyn besileidžiančius ledyno liežuvius, lūžtančius milžiniškus ledo gabalus, klausant galingo krioklio ošimo. Po viso šio gėrio atsitokėji ir supranti, kad reikia judėti tolyn, pamatyti dar daugiau.

Patyrinėti Islandiją turėjau lygiai savaitę, todėl nusprendžiau susikoncentruoti ties pietine šalies dalimi. Mano transportu tapo susistabdyti automobiliai, namai – palapinė vienose gražiausių Islandijos vietų. Kelionę pradėjau skrydžiu per Londoną. Nusileidus Reikjaviko tarptautiniame oro uoste, mane pasitiko gana šiltas ir puikiai nuteikiantis oras. Į miestą nusprendžiau tranzuoti. Jau po 5 minučių prie manęs sustoja pirmasis automobilis, už vairo šypsosi Šved. Šved islandas, dirbantis oro uoste. Su jo automobiliu, įveikiame pirmus kilometrus. Šis man papasakojo apie kultūra, žmones, geografinę tam tikrų miestų padėtį Islandijoje. Su Šved atsisveikinome Reikjaviko centre, pajudėjau pakrantės link. Čia švaru, labai ramu, o dangus kur kas žydresnis nei Lietuvoje. Turėjau konkretų kelionės planą, tad pirmąją naktį norėjau praleisti sostinėje.

Islandijoje nusprendžiau išsinuomoti mažą palapinę ir gerą miegmaišį. Tai kur kas pigiau, nei pirkti papildomą bagažą 4 skrydžiams. Kadangi nuomos parduotuvėje dirbo lietuvis Vaidas, pavyko įrangą gauti su nuolaida, o taip pat gavau ir nemokamą dujų balionėlį. Susinešęs visą įrangą į laikinus namus, pradėjau tyrinėti sostinę. Pirmiausia, be abejo, aplankiau pagrindinius šio miesto objektus – Halgrimuro bažnyčią, Harpa konferencijų ir koncertų centrą, „Solfar“ skulptūrą – vikingų laivą. Eilinį kartą esu sužavėtas šiaurės šalių požiūriu į gatvės meną. Namų sienos išmargintos gražiausiais piešiniais, o jų autoriai iš įvairiausių pasaulio šalių. Senamiestyje žavi spalvoti, mediniai nameliai. Juose galima rasti autentiškų kavinių, restoranų, barų ar tiesiog mažų parduotuvėlių. Vakarėjant patraukiau namo.

Thingvellir Nacionalinis Parkas

Rytas. Puodelis juodos arbatos. Kuprinė sukrauta. Judu link autobusų stoties. Nusiperku autobuso bilietą, kurio pagalba atsirandu miesto pabaigoje – vietoje, nuo kurios pradedu savo kelionę autostopu. Vos 2 minutės ir prie manęs sustoja jau antrasis automobilis. Susipažįstu su latviu Igor. Latvis Islandijoje gyvena jau 8 metus. Visa jo šeima gyvena čia, todėl į gimtinę grįžta labai retai. Pro langus matau pirmuosius kalnus, pašonėje spindinčius ežerus, o horizonte besitęsiantį kelią. Laikas stoti. Čia pat „Thingvellir“ nacionalinis parkas. Atsisveikinu su latviu ir žygiuoju nacionalinio parko link. Pakeliui susipažįstu su tranzuotoju iš Slovakijos. Šis jau ketvirtąją savaitę tranzuoja aplink salą. Jo veide matyti plačiausią šypseną, o išreikštos emocijos dar labiau stiprina mintį, kad Islandija yra tikrai nuostabi šalis. Tingveliras (Þingvellir) yra viena svarbiausių istorinių vietovių Islandijoje. Tingveliro nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiame nacionaliniame parke galima aplankyti vietą, kur nuo 10 amžiuje rinkdavosi seniausias pasaulyje islandų parlamentas Altingas leisti įstatymų ir spręsti klausimų. Taip pat čia 1944 m. buvo paskelbta Islandijos nepriklausomybė. Parkas yra virš Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninių platformų sandūros. Jos kasmet viena nuo kitos nutolsta 2 cm. Čia galima apžiūrėti 40 metrų pločio plyšį, kuriame daugybė krioklių. Apžiūrėjus nacionalinį parką, pajudėjau toliau.

Bruarfoss Krioklys

Atsistoju tranzuoti. Prieš mane nuostabus 1 numeriu pažymėtas kelias. Vaizdai nepakartojami. Po 10 minučių prie manęs sustoja porelė iš Belgijos. Už vairo – Geert, o šalia šypsosi An. Su jais nusprendžiu įveikti atstumą iki populiariojo Islandijos geizerio. Važiuodami kalbamės apie Belgiją, Lietuvą. Geert Belgijoje dirba laivų uoste, o An mokesčių inspekcijoje. An papasakoja apie savo brolį ir jo nuotykius Afrikoje. Kadangi brolis keliauja tranzuodamas, ji visada stengiasi sustoti ir kitiems keliautojams. Geert ir An Islandijoje keliaus savaitę, po to skris į Niujorką ir grįš į Belgiją. Pakeliui užsukam pasižiūrėti Bruarfoss krioklio. Atokus ir labai žavus krioklys pasitinka savo garsu. Nors krioklys ir nėra didžiulis, tačiau žydra vandens spalva žavi savo unikalumu. Važiuojame toliau. Pasiekę žymųjį Islandijos geizerį – atsisveikiname. Kelionę su Geert ir An prisiminsiu ilgai – buvo linksma ir malonu. 10 000 metų senumo Didysis geizeris (Geysir) – tai garsiausia karštųjų versmių ir purvo klanų vieta Islandijoje, o taip pat ir viena iš lankomiausių vietų šioje šalyje. Nenuostabu, kad mane pasitiko turistų pulkai. Galiūnas geizeris vandens ir garų fontaną seniau šaudavo į 60 m aukštį. Dabar jis yra nurimęs ir išsiveržia tik retkarčiais. Sulaukiau ir aš. 10 minučių ir bam! Vandens purslai šauna į viršų, garai sklaido ore, o nosį raukia aitrus, panašus į virtų kiaušinių, kvapas. Taip pat užsilipu ant šalia esančios kalvos. Nuo jos atsiveria nepaprasto grožio panorama, su mažais žmogeliukais, trypčiojančiais aplink verdantį galiūną.

Geizeris

Išgėręs šiltos arbatos ir užkandęs užkandžių, judu toliau. Planuose dar daug ką pamatyti ir nuveikti. Stoviu kelyje. Eilinį kart neprabėgus nei 10 minučių, prie manęs sustoja automobilis. Hello! Tai Stefani ir Kauni iš Vokietijos. Išsinuomoję visureigį, ši vokiečių pora keliauja po visą Islandiją. Su jais nuvykstu iki vieno didžiausių krioklių Islandijoje – Gullfoss. Tai bene žymiausias Islandijos krioklys, savo galinga srove šniokščiantis salos pietvakarinėje dalyje. Vanduo krenta plačia juosta 32 metrus į gilų ir siaurą kanjoną, dviem pakopomis. Purslai vėl kyla į viršų, tad saulėtą dieną galima išvysti net kelias vaivorykštes. Atsisveikinęs su Stefani ir Kauni lekiu arčiau galingai atrodančio krioklio. Mane pasitinka horizonte išsilenkusi vaivorykštė ir didžiuliai vandens purslai. Krioklys didingas ir gražus. Atsisėdęs ant kanjono krašto, grožiuosi vaizdu ir tiesiog atsipalaiduoju. Gera. Praleidęs šiek tiek laiko grįžtu ant kelio. Kitus įspūdžius skaitykite antroje Islandijos dalyje.

Autostopu per Islandiją. Pirmosios naktys po atviru dangumi.

Gullfoss Krioklys